Pal. J. Matulaičio
Šeimos pagalbos centras
Kas man yra svarbiau už viską šiuo metu?

jezaus gimimas

Šiame laike man svarbiausia ir pagrindinė tema – Jėzaus gimimas. Koks neišmatuojamas šis slėpinys! Dievas tampa žmogumi… Žmogaus protui nesuvokiamas dalykas! Skandalas! Sukrėtęs ir iki šiol tebekrečiantis visą pasaulį. Esu tikra, kad Kristaus gimimas kiekvienai tautai ir kiekvienai kartai yra tikras tikėjimo išbandymas. Suprasti, kad Dievas yra virš visko nėra taip sudėtinga, bet kad Jis tampa vienu iš mūsų… Prieš gimstant Jėzui, visada pasirodo Jonas Krikštytojas: „Tyruose šaukiančiojo balsas: taisykite Viešpačiui kelią, ištiesinkite jam takus! Kiekvienas slėnys tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis – nulygintas. Kreivi keliai taps tiesūs, o duobėti – ­išlyginti. Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą“( Lk 3, 1-6). Perfrazavus šią Evangelijos vietą, esame raginami nusileisti iš savo puikybės ir visažinystės kalnų ir užpilti savus nuodėmių slėnius. Mūsų Viešpaties troškimas – ATSIVERSKITE! Nuolat budėkite! Popiežiaus Pranciškaus paraginimas atverti visų bažnyčių, tuo pačiu ir mūsų širdžių, duris gailestingumui, pirmiausiai vargšams – tai svarbiausia žinia šiam laikui. Tuo metu, kai visame pasaulyje gyvybė kybo ant plauko”, neapykanta ir neišspręsti konfliktai yra supriešinę tautas, bažnyčia ragina gręžtis į kiekvieną sutiktąjį, kuris prašo pagalbos ir prašosi palydimas. Matyt, ne veltui. Matyt, tik tuomet ir išgyvensime besąlygiškos meilės patirtį savo širdy, o tai ir bus atsinaujinimas Šventojoje Davasioje.

Tokiame išorinių aplinkybių ir vidinių nusiteikimų fone vykome į kasmetines adventines šeimų rekolekcijas. Viena šeimų grupė turėjo nuostabų laiką pabūti su Viešpačiu ir vieni su kitais, lydimi kunigo Kęstučio Dvarecko, bendruomenės Aš Esu” vadovo. O su kita šeimų grupe svečiavomės pas s. Rozaną, gyvenančią Aušros vartų M. Marijos ir Teresėlės bendruomenėje Krikštėnuose, Ukmergės rajone. Rekolekcijų tikslas – išplėšti” save iš pasaulio triukšmo, sustoti, prisiminti, kas aš esu ir kame šiuo metu esu, stoti Dievo akivaizdon, kalbėtis su Juo, atrasti Jį kaip mylintį Tėtį, pasiryžti daugiau neįžeidinėti Jo, neskaudinti ne iš baimės būti nubaustam, bet iš suvokimo, ką Jis dėl manęs padarė.

Taigi ką svarbaus sužinojome, patyrėme? Kunigo Kęstučio pasiūlytų rekolekcijų Kartu su Kristumi gilyn į gyvenimą” pagrindinė nešama žinia – esu mylimas Viešpaties net būdamas savo gyvenimo dugne, savo gyvenimo pariby. Aš turiu šansų tapti tikru žmogumi tik žiūrėdamas/a į Kristų ir sekdamas/a Juo. Kristus mus drąsina keltis ir eiti”. Kunigas Kęstutis mums pateikė nemaža pavyzdžių, kaip dažnai mes esame tik Dievo žodžio klausytojai, bet ne sekėjai. Tarsi taip, kaip nueitume pas gydytoją, išklausytume, ką jis sako, bet nieko savo gyvenime nekeistume. Taip dažnai mes elgiamės ir su Jėzumi: Taip, Dieve, aš girdžiu, bet ne dabar…, kada nors, galbūt…” Kunigas Kęstutis labai autentiškai, su didele humoro ir autoironijos doze kalbėjo apie tai, kad mums gręsia nebepabusti iš saldaus sapno apie save. Tik kitas – vargstantis, skurstantis, kenčiantis – brolis gali man parodyti, koks aš esu iš tikrųjų. Žmogus, ypač smarkiai sužeistas, iš tolo pajunta, ar jis tikrai tau rūpi. Kodėl mūsų dvasia, mūsų meilė taip nusilpo? Mes prarandame santykį su Dievu, meldžiamės vis mažiau ir mažiau, Sakramentai – tikroji mano sielos žaizdų tvarsliava – tampa nebereikalingi. Tad iš kur gausime jėgų? Kunigas Kęstutis nurodė daugybę klystkelių, kuriais gali nueiti ir besimeldžiantys žmonės. Klausėmės ir širdimi jutome – tai tiesa, tai tikra. Galbūt todėl nesunku buvo išpažinti savo neįgalumą, atliekant išpažintį ir tuo pačiu patirti gydantį Dievo gailestingumą.

S. Rozanos bendruomenėje buvome tyloje, norėjome susipažinti su bažnyčios mokytoju, XVI amžiaus didžiuoju mistiku Šv. Kryžiaus Jonu ir įsileisti jo mokymą giliai į širdį. Ar buvome tam pasirengę? Iš dalies taip, nes su šia šeimų grupele tikėjimo kelionę keliaujame nuo 1998 m., jau senokai. O Šv. Kryžiaus Jonas ir sunkiai įkandamas jo mokymas buvo pakankamai paprastai ir aiškiai pristatytas sesutės Rozanos konferencijose. Kopiant į Karmelio kalną, galima išbraidžioti daugybę kemsynų, ieškant lengvesnių kelių nei Dievo valios vykdymas. Šv. Kryžiaus Jono mokyme mums būtent ir nurodomas tiesesnis kelias, kuriuo ir jis pats ėjo. Klausėmės, dėjomės širdin ką girdėjome, apmąstėme, kartu su sesėmis meldėmės. Išsivežėme ryžtą susipažinti giliau su šio šventojo raštais.

Ir nors rekolekcijų metu dvasinis maistas nebuvo lengvai virškinamas, nes buvo kietas (Kieti yra Jo žodžiai…, Jn,6, 69), dažnas iš mūsų grįžome tikrai prašviesėję ir atpažinę, kam šiame gyvenime turime pasakyti taip”, o kam – ne”. Todėl noriu palinkėti visiems visiems glaustis prie mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus. Jis tikrai yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Ir nešti pasauliui Jo gerąją naujieną: aklieji praregi… ir patiki Jo meile ir gailestingumu.

Nijolė Kukuraitienė, šeimų konsultantė

"Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisim ir apsigyvensim." Jn 14,23